Kodėl mes tonikui nebenaudojame vatos diskelius, o rekomenduojame toniką purkšti tiesiai ant odos?

Kosmetologo darbe tonikas dažnai atrodo kaip „tarpinis“ žingsnis tarp valymo ir serumo. Tačiau būtent tai, kaip jį užtepame – purškiame , įtapšnojame ar triname su vatos diskeliu – gali turėti labai realų poveikį odos barjerui, jautrumui ir kliento komfortui.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad odai pavojinga ne tik chemija ar UV spinduliai, bet ir paprastas, kasdienis mechaninis trynimas. (Vulnerability of the skin barrie to mechanical rubbing, Kenji Kikuchi 2020)

Kas vyksta, kai mes „triname“ odą.

Moksliniai darbai aprašo, kad raginis sluoksnis (stratum corneum) – tai pagrindinė fizinė barjero dalis, sudaryta iš keratinocitų ir lipidų „cemento“. Kai oda kartotinai veikiama mechaniniu trynimu, keratinocitai mikroskopiniu lygiu deformuojasi, tarp jų atsiranda mikro-tarpai, o tai tiesiogiai mažina barjero vientisumą ir didina pralaidumą.

2020 m. publikuotas darbas apie odos barjero pažeidžiamumą mechaniniam trynimui parodė, kad daugėjant trynimo dažniui ir spaudimui, ženkliai padidėja odos pralaidumas vandeniniams tirpalams – tai reiškia, kad barjeras tapo mechaniškai pažeistas.

Mikroskopu stebėta, kad keratinocitai raginėje zonoje „susiraukšlėja“, tarp jų atsiranda plyšeliai, o pati barjero funkcija toje zonoje susilpnėja (Tochoku universiteto tyrimai)

Praktiškai klientas tai jaučia kaip: tempimą, dilgčiojimą, greitesnį paraudimą, didesnį jautrumą aktyviems ingredientams po procedūros.

TEWL: kodėl barjero pažeidimas = dehidratacija

Transepiderminis vandens netekimas (TEWL) laikomas vienu iš pagrindinių objektyvių odos barjero būklės rodiklių. Kai barjeras pažeidžiamas – dėl cheminių dirgiklių ar mechaninio šveitimo – TEWL didėja, t. y. vanduo greičiau „pabėga“ per odą, o ji tampa sausesnė ir jautresnė.

Publikuotose apžvalgose nurodoma, kad:

• trynimas, šveitimas, abrazyvinis kontaktas gali dalinai arba visiškai pašalinti raginį sluoksnį ir taip sutrikdyti barjerą.[pmc.ncbi.nlm.nih] 
• kasdieniai įpročiai (dažnas plovimas, šiurkštus rankšluosčio naudojimas, grubūs audiniai) dėl mechaninės frikcijos pastebimai prisideda prie barjero silpnėjimo ir TEWL padidėjimo.

Kosmetologo kabinete tai reiškia, kad kiekvienas papildomas „šluostymo“ žingsnis jautriai ar po procedūrų esančiai odai yra papildomas stresas.

Purškimas vs vatos diskelis: ką sako logika ir duomenys

Tiesioginių klinikinių tyrimų „purškiamas tonikas vs vatos diskelis“ praktiškai nėra, tačiau turime daug duomenų apie odos reakciją į trynimą ir profesines rekomendacijas jautriai odai. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą:

• Purškimas + įtapšnojimas: minimalus mechaninis kontaktas, švelnūs prisilietimai delnais, be šluostančių judesių – mažesnė frikcija, mažesnė barjero mikrotraumos rizika.[swissvita] 
• Vatos diskelis + braukimas: net jei kosmetologas dirba „švelniai“, vis tiek vyksta pasikartojantis trynimas tam pačiam plotui, ypač skruostų, nosies sparnelių, smakro zonoje; tai prisideda prie mechaninio streso kaupimosi.

Dermatologinės apžvalgos pabrėžia, kad jautriai, rožinės pažeistai, atopinei ar po procedūrų esančiai odai rekomenduojama vengti nereikalingos frikcijos ir rinktis metodus be šluostymo, kai tik įmanoma.

Kada purškiamas tonikas ypač logiškas

Yra kelios situacijos, kuriose purškimas turi aiškų mediciniškai pagrįstą pranašumą:

• Po cheminių šveitimų, mechaninio valymo, mikroadatinės ar aparatinių procedūrų – barjeras ir taip laikinai susilpnintas, todėl papildomas trynimas vatos diskeliu tik didina žalą ir TEWL.
• Esant rožinei, jautriai, reaktyviai odai – kuri klinikinėse apžvalgose minima kaip labiau pažeidžiama mechaninės trinties.
• lgalaikėms barjerą atstatančioms programoms – kai tikslas yra mažinti ne tik cheminių dirgiklių, bet ir fizinės frikcijos kiekį kasdienėje rutinoje.

Tokiais atvejais purškiamas tonikas + švelnus įtapšnojimas tampa ne tik „komforto“ pasirinkimu, bet realia barjero apsaugos strategijos dalimi.

Ar vatos diskeliui visai „stop“?

Ne. Yra situacijų, kur vatos diskelis vis dar turi savo logiką:

• kai tonikas turi ir antrinio valymo funkciją, reikia fiziškai pašalinti makiažo, SPF ar sebumo likučius nuo riebių, aknės linkusių zonų.
• kai klientas nenešioja jautrios, reaguojančios odos, nėra po procedūrų, o tonikas turi lengvą eksfoliuojančią funkciją – tuomet švelnus braukimas gali padėti „nuimti“ paviršinį sluoksnį.

Svarbiausia – diferencijuoti: ne „vienas metodas visiems“, o pasirinkimas pagal odos būklę, procedūros tipą ir barjero tikslus.

Trumpai:
Jei tonikas yra drėkinantis, raminantis ar odos barjerą palaikantis, kaio mūsų mylimas KSurgery Hyaluronic Essentiel ramnantis tonikas, profesionalioje procedūroje dažniausiai logiškiau jį purkšti ir įtapšnoti, o ne trinti su vatos diskeliu.