Kokie plaukai žiemą kenčia labiausiai ir ką su tuo daryti?

Yra sezonų, kurie atneša naują energiją. Pavasaris – atsinaujinimą. Vasara – lengvumą.
O žiema? Žiema plaukams atneša, deja,  sistemingą stresą.

Ne iš karto. Iš pradžių – šiek tiek daugiau pūtimo. Tada – elektrinimasis.
Vėliau – nebe tie galiukai, nebe ta tekstūra, nebe tas „jausmas“.

Ir vieną rytą, stovint prie veidrodžio su puodeliu kavos, kyla klausimas:
„Kas jiems nutiko?“

Trumpas atsakymas – nieko naujo. Ilgas – žiema tiesiog išryškino tai, kas jau buvo trapu.

Plaukai, kurie žiemą kenčia labiausiai

Garbanoti, banguoti, pūstis linkę

Jei plaukai turi bangą ar garbaną, žiema jiems – atvira konfrontacija. Garbanotas plaukas niekada nebūna „uždarytas“. Jo struktūra natūraliai atviresnė, labiau pažeidžiama, jautresnė orui. Vasarą tai reiškia gyvybę ir judesį. Žiemą – greitą drėgmės praradimą ir tai yra grynoji fizika.

Tokie plaukai:

• pirmi pradeda šiauštis,
• pirmi reaguoja į kepures,
• pirmi praranda formą net po „geros“ priežiūros.

Šviesinti, dažyti (net jei jie tiesūs)

Vienas didžiausių mitų – kad tik garbanos yra porėtos. Iš tiesų, kiekvieni šviesinti ar dažyti plaukai žiemą ima elgtis taip, lyg būtų garbanoti – net jei vizualiai lieka tiesūs.

Žiema atveria jų silpnąsias vietas:

• jie greičiau lūžta,
• tampa šiurkštesni,
• praranda „gyvybės jausmą“.

Ir ne, tai ne „bloga partija“ ir ne „organizmas pavargo“.
Tai temperatūrų kontrastų ir sausos aplinkos pasekmė.

Sausi, bet sunkūs

Tai pati klastingiausia žiemos kategorija. Plaukai atrodo sausi – todėl mes juos maitiname.
Maitiname dar kartą. Ir dar. Rezultatas? Plaukai tampa:

• minkšti,
• sunkūs,
• bet vis tiek neelastingi.

Žiemą plaukams dažniau trūksta vandens, o ne aliejų. Ir tai – esminė klaida.

Kaip žiema realiai žaloja plaukus

Žala žiemą nėra dramatiška. Ji lėta ir kaupiama.

Skilinėjantys galiukai

Ne visada tai „senas kirpimas“. Šaltis susitraukia, šiluma plečiasi, plaukas patiria mikroįtampas. Pridėkime šalikus, paltų apykakles, kepures – ir lūžiai tampa neišvengiami.

Elektrinimasis ir pasišiaušimas

Elektrinimasis – tai ne „neklausymas“. Tai ženklas, kad plauko paviršius per sausas, kad galėtų išlaikyti balansą. Jei plaukai kyla nuo šukų, jie prašo drėgmės, ne dar vienos riebios kaukės.

Slinkimo paūmėjimas

Žiemą dažnai matome daugiau plaukų šepečiuose ir duše. Dalimi atvejų tai sezoninis procesas. Tačiau jį sustiprina:

• per dažnas plovimas,
• per agresyvūs šampūnai,
• sudirgusi, perplauta galvos oda.

Galvos oda žiemą nori ramybės, kaip visas gyvas pasaulis.

Žalingi žiemos įpročiai, apie kuriuos retai kalbame

Išeiti į lauką su drėgnais plaukais – tai tarsi išeiti basomis per sniegą. Plaukas, pilnas vandens, šaltyje tampa trapus.

Per karštas džiovinimas, „tik greičiau“ – dar viena dažna klaida. Karštis žiemą nedezinfekuoja problemos. Jis ją pagreitina.

Ir, žinoma, netinkamos priemonės. Žiemą stiprūs valikliai ir „švaros pojūtis iki girgždėjimo“ kainuoja brangiau nei atrodo.

Kaip rinktis priežiūrą žiemai – be panikos

Žiemą laimi ne tie, kurie turi daugiausia produktų. O tie, kurie renkasi teisingą tekstūrą.

Ieškok:

• lengvų, drėkinančių formulių,
• ingredientų, kurie palaiko vandenį plauke, ne tik jį užmaskuoja,
• švelnių šampūnų, kurie nenuima natūralaus balanso.

Ir taip – silikonai žiemą nėra priešas.
Protingai naudojami, jie yra apsauga, ne kompromisas.

Žiema negriauna. Ji parodo.

Ji parodo kur plaukas silpnas, kur rutina netinka, kur reikia ne daugiau pastangų, o daugiau supratimo.

Jei žiemą išmokstame klausytis plaukų, pavasarį nereikia jų „gelbėti“.